spyrys

spyrỹs sm. (4) OGLII67, LKAI97(Pnm, Šmn, Alvt), LKAI131(Gd), spỹris (2) KII23, DūnŽ, LKAI131(Pnm, Šlv, Vlkj), Škn 1. Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, GTŽ baslys, dalba, kartis kam paspirti, paremti, ramstis, atrama, paspara: Namai griūva, paspęsk spyriù Vv. Pakrypusi tavo trobelė, nė spỹriai nesulaikė Šl. Troba pakrypusi, spỹriais apramstyta Krkl. Tų namų stogai su spyriais, jų vėtros nenuvers Pnd. Dabar jau reiks spyrių̃ ilgų, kai siena pasivarė Slm. Kluono silpni spyriaĩ, luš Ig. Žardo stulpus iš abiejų pusių atremdavom spyriaĩs, ka vėjas neišverst viso žardo Skrb. Pavietis šliaužia an tą pusę, tai viduj spyriùs indėjo Km. Atnešk spyriùs paspirt obelies šakom Vlk. Sieną atrėmėm spỹriais Kair. Iš kito šono užstatom duris, atremiam spỹriais, kad tiesiai stovėtų Pn. Pakišk spỹrį po vežimo, gal taip neklimps Užv. Valties atsarga nežudo, spyriai stirtos negadina Sab. Algimantas pirmiausia numetė spyrį, kuriuoju buvo paspirdintas antrasis šulas V.Piet. | Smuiko spyrỹs NdŽ; Ser. | prk.: Nenoriu būti jums vienu jūsų spyriu Vaižg. 2. SD361, Sut, N, Kos59, [K], KII23, LsB287, DŽ, LKAI131, Akm, Tl kopėčių, laiptų, staklių ar pan. skersinis: Tose kopėčiose yra tik keturi spỹriai J. Seni spỹriai tų drobynų, lipk atsargiai Yl. Nebužlipu – du spyriù iškritusiu LKT86(Kl). Nū trečio spỹrio nusprūdau i susitrenkiau nugarą Pln. Kaip lūžo spỹris, ir įsidūrė sau į šoną Lž. Yr išbirę visi drobynų spỹriai – gali iškristi iš ratų Štk. Koptoms iškrito vienas spyrỹs LKT55(Vkš). Padirbk ratus su spyriais, kad par šonus šienas neišsibarstytų Nv. Belipant aukštyn, trepų spyris sugurgždėjo TS1899,3. | prk.: Par kokius spyrius reik pareiti lig kunigystės? brš. 3. kartis, vienu galu įremta į senovišką krosnį, kitu – į sieną: Jei nebūt teip spyrỹs buvęs apkrautas, nebūt lūžęs Srv. 4. LKAI62 tvoros statinis, žiogris: Spỹrių tvoras tveria dėl vištų And. 5. VĮ, NdŽ, BŽII360 tech. kėtoklė, sprenglys. 6. E(Pn), Kln storesnis karklas (lankelis) pintinės rėmams: Atnešk daugiau spyrių̃, jau vienus sudėjau VšR. Gudriai būtum padarius, spyrẽlį būtum įdėjus [į krepšį] Slm. Kreivai sudėjai spyreliùs Ssk. 7. LKAI97(Pnm, Šmn, Alvt) rato rungo atrama į ašį, pėdelė: Geležinius spyrius reikia duoti prie rungų J. Duok gelžinį spỹrį, i nebeklibės rungos Krkl. Spyriùkai rungam atremt Vlkv. 8. spyruoklinių akėčių dantis: Buvo sutaisyti visi drapakų spyriai J.Balt. 9. DunŽ, Kdl rato stipinas: Nešk kalvaratninkuo – įdės tą spỹrį Mžk. Spyriùkai LKAI126(Gd). 10. Vkš, Skd stalo pakoja. 11. P laipsnis: Dvylika spỹrių šilumos J.

◊ paskutìniame spyryjè bū́ti visai susenti: Paskutìniame spỹrė[je] esù – mirsu šį rudenį Šts.